Vaidinanat-auka03-photo--D  
Recenzijos

Scenografija

Jūratė Paulėkaitė

Kostiumų dailininkas

Agnė Kuzmickaitė

Muzika

Gintaras Sodeika

Šviesų dailininkas

Eugenijus Sabaliauskas

Garso režisierius

Virginijus Bagdzevičius

Šviesų operatorius

Vilius Vilutis
Daumantas Jančaitis

Vaidina

BASEINO DARBUOTOJA; MOTERIS SU KIMONO - Eglė Mikulionytė
MILICIJOS KAPITONAS - Vaidotas Martinaitis
MOTINA - Dalia Brenciūtė
OLGA - Airida Gintautaitė
BASEINO LANKYTOJA - Ramunė Balsevičiūtė
PRAPORŠČIKĖ - Dalia Michelevičiūtė
SERŽANTAS SIEVA - Rytis Saladžius
SYSOJEVAS; SAMURAJUS - Audrius Nakas
TĖVAS - Dainius Gavenonis
VALIA - Darius Gumauskas
VERCHUŠKINAS - Ramūnas Rudokas, Julius Žalakevičius
VYRAS, DĖDĖ PIOTRAS - Arvydas Dapšys
ZACHIROVAS - Algirdas Dainavičius

Premjera

2005 lapkričio 17

Broliai Presniakovai

VAIDINANT AUKĄ

Režisierius Oskaras Koršunovas

Spektaklio trukmė 2 val.

Tarptautinio hito “Terorizmas” autoriai yra, bene, žymiausi šiuolaikinės Rusijos dramaturgai. Pasak režisieriaus Oskaro Koršunovo, pjesė “Vaidinant auką” atrodo gana egzotiška, o iš tiesų čia labai aiškiai atskleidžiama Rusijos (o gal net pasaulio) tikrovė. Tai tarsi socialinis karnavalas, farsofilosofija ar filosofijos farsas.

Pagrindinis jos veikėjas – antiherojus Valia dirba policijos nuovadoje, kur padeda atkurti įvykdytų žmogžudysčių scenas: įtariamas nusikaltimu asmuo demonstruoja įvykių eigą, o Valia “vaidina auką”. Ir tai ne vien jo darbas – tai ir jo gyvenimo, kuris turi akivaizdžių paralelių su Shakespeare’o Hamletu, dalis. Spektaklyje be nuolatinių OKT bendražygių, spalvingus vaidmenis kuria aktoriai Rūta Butkutė bei Julius Žalakevičius. Kompozitorius Gintaras Sodeika šiam spektakliui kūrė ne tik muziką, bet ir dainų žodžius.

O šie žodžiai paimiti iš Presniakovų pjesės pabaigos:

Arbatinė tarsi kanonierė
Rožių žiedlapiuose skendo.
Ir nuo denio anglų kanonierės
Jūrininkas nužengė į krantą.
Jis išlipo šičia, kad kaip dera,
Pamatytų jūreivius garsius.
Užsisakė jis arbatos, vyno gero
(susimąsto, negali prisiminti, tęsia):
Nepasakė nieko jis daugiau.
O kampe daili japonė
Apie meilę dainą uždainavo.
Suliepsnojo jo širdy svajonė,
Kraujas gyslose sukunkuliavo.
O iš ryto anglų kanonierė
Vėl iškėlė vėliavą virš rėjos.
Ko japonė ašaras taip liejo,
Ir kodėl taip linksminos jūreivis.
Pralėkė kaip mirksnis dešimt metų,
O japonė kūdikį augino.
Savo vaikiškas akis išplėtęs,
Jis paklausė, kas gi tėvas mano?
Ir graži japonė tyliai tarė,
Švelniai spausdama sūnelio ranką,
Ji atsakė mylimam sūneliui, –
Tavo tėvas jūrininkas anglas!
Tai įpilkite stipresnio vyno,
Šitiek rožių aš sode mačiau.
Vynas mane guodžia ir svaigina, –
Myliu jį karštai, kaip ir anksčiau!

Vertė Sigitas Parulskis