9x13-spalvotos  
Recenzijos

Kostiumų dailininkas

Jolanta Rimkutė

Vaidina

Paulius Baltramiejūnas
Aistis Mickevičius
Rasa Marazaitė
Rūta Papartytė
Laura Mizerytė
Kristina Savickytė
Modestas Pavydis
Salvijus Trepulis

Premjera

2002 sausio 18

Sarah Kane

GEISMAS

Režisierius Oskaras Koršunovas, Povilas Laurinkus

Spektaklio trukmė 1 val. 20 min.

Vienos dalies spektaklis

Viena garsiausių šiuolaikinės britų dramaturgijos autorių Sarah Kane gimė 1971 m. vasario 3 d. Brentvude, Esekso grafystėje. Abu jos tėvai buvo žurnalistai. Teatro meno Sarah mokėsi Bristolio ir Birmingemo universitetuose (kurso vadovas Davidas Edgaras). Ją žavėjo Howardo Barkerio “katastrofinio” teatro veikalai. Sarah Kane talentas buvo pripažintas anksti: Karališkasis kiemo teatras (The Royal Court Theatre) pastatė daugelį jos darbų. Jos pirmoji pjesė “Pasmerktieji” (Blasted, 1995) sukėlė neregėtą kritikų pasipiktinimą, tačiau tada ją palaikė Harold Pinter, sakydamas, kad jos kūryba “atsigręžia į tai, kas iš tiesų aktualu, tikra, bjauru ir skausminga”. Kita jos pjesė – “Fedros meilė” (Phaedra’s Love, 1997) – tai graikų mito humoristinė parafrazė.

Tarptautinį pripažinimą S.Kane atnešė trečioji pjesė, ilgus metus rašyti “Apvalytieji” (Cleansed, 1997), kurioje meilė išgyvenama kaip išganymas. Ji garsėja kaip “nepastatoma”…

Brandžiausią savo kūrinį “Geismas” (Crave, 1998) S.Kane pasirašė Marie Kelvedon slapyvardžiu ir dedikavo jį Markui Ravenhillui. Pjesėje nėra jokių pagalbinių nuorodų į režisūrą ir personažus. Crave lietuviškai turi kelias reikšmes: troškimas, geismas, maldavimas – tai trikdomai graži, nenudailinto ilgesio daina apie meilę, mirtį ir Dievą, kuris žmonėms dovanojo kalbą, idant jie išsakytų savo troškimų kančią. Sarah minėjo, kad tai jos “neviltingiausias tekstas”. Čia pati kalba siekia tapti utopiniu nekalbėjimu – tyla, o prisiminimų skausmas yra intensyviausia patirtis. “Jos kūriniai nieko neaiškina, jie konfrontuoja sunkias, ekstremalias situacijas” (Mark Ravenhill).

“Statyti S.Kane labai rizikinga. Rizikuoja ne tik teatras, bet ir kiekvienas aktorius, iš kurio reikalaujama dvasinio apsinuoginimo ir visiško atvirumo. Todėl pasirinkome minimalų sceninį sprendimą – neketiname koketuoti su žiūrovais”, – teigia O. Koršunovas.