Ir tik nesakykite, kad teatras yra tam tikra pramogos rūšis, žaidimo atmaina, kad jo kūrėjai – tiesiog eilinės profesijos darbininkai. Kad terminas „misija“ – iš kitos operos. Atmetusi savo vaikišką egzaltaciją, drąsiai tvirtinu, kad Oskaro Koršunovo teatro žmonės yra misionieriai.

Rumunija-Vokietija-Kroatija-Lenkija-Švedija. Tokį maršrutą OKT/Vilniaus miesto teatro trupė ketina įveikti vos per mėnesį.

Pirmiausia pacituosiu Airidos Gintautaitės laišką. „Po „Mirandos“ beveik visada einu pėsčia namo. Nuo teatro arenos Tauro kalnu į Naujamiestį. Nemažas kelio galas, bet man labai patinka. Nusėda dulkės. Jei kas paveža, jaučiuosi per greit įsibrovusi į savo namus su tom „dulkėm“. Kaip sakoma, prisimink su kokia „transportavimosi“ priemone keltis į namus, į sceną, į žmones“.

Vokiečių poetas Raineris Marija Rilkė yra pasakęs, kad mūsų gyvenimas – teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys. Jas beveik 50-yje savo spektaklių ir stengiasi atskleisti režisierius Oskaras Koršunovas.

Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykusioje ceremonijoje buvo išdalinti garbingiausi šalies teatriniai apdovanojimai. 

Rokiškyje teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ išdalinti prizai. Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Miranda“ pripažintas geriausiu. Povilas Budrys už pagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje pelnė geriausio aktoriaus titulą.

Kas sutiks padovanoti tūkstančius knygų, kur rasti sovietmečio buities reliktų, kaip atkurti detalų brežnevinio buto interjerą – tokias užduotis sprendė menininkas Dainius Liškevičius, kurdamas scenografiją naujausiam Oskaro Koršunovo spektakliui „Miranda“.