Ir tik nesakykite, kad teatras yra tam tikra pramogos rūšis, žaidimo atmaina, kad jo kūrėjai – tiesiog eilinės profesijos darbininkai. Kad terminas „misija“ – iš kitos operos. Atmetusi savo vaikišką egzaltaciją, drąsiai tvirtinu, kad Oskaro Koršunovo teatro žmonės yra misionieriai.

Rumunija-Vokietija-Kroatija-Lenkija-Švedija. Tokį maršrutą OKT/Vilniaus miesto teatro trupė ketina įveikti vos per mėnesį.

Pirmiausia pacituosiu Airidos Gintautaitės laišką. „Po „Mirandos“ beveik visada einu pėsčia namo. Nuo teatro arenos Tauro kalnu į Naujamiestį. Nemažas kelio galas, bet man labai patinka. Nusėda dulkės. Jei kas paveža, jaučiuosi per greit įsibrovusi į savo namus su tom „dulkėm“. Kaip sakoma, prisimink su kokia „transportavimosi“ priemone keltis į namus, į sceną, į žmones“.

Vokiečių poetas Raineris Marija Rilkė yra pasakęs, kad mūsų gyvenimas – teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys. Jas beveik 50-yje savo spektaklių ir stengiasi atskleisti režisierius Oskaras Koršunovas.

Po savaitės gastrolių Rumunijos nedideliame mieste Sfintu George, Transilvanijos regione, OKT/Vilniaus miesto teatro aktoriai grįžo pakilios nuotaikos.

Šią savaitę Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota ir geriausia metų aktore išrinkta Airida Gintautaitė. Sėkmę jai atnešęs Mirandos vaidmuo realybėje turi tikrą prototipą – Augustę.

Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykusioje ceremonijoje buvo išdalinti garbingiausi šalies teatriniai apdovanojimai.