P8130155  

ŽUVĖDRA

Maldauju, grįžkite

Marcos Ordonez / Pais, Literatūra ir menas

2015-02-13

Kiek gilaus, saikingo, šviesaus ir lankstaus grožio! Kiek tiesos, sąžiningai išsakytos milžinišku talentu! Čechovas toks, koks ir turi būti – aistringas ir su širdimi lūpose. „Žuvėdroje“ daug kalbama apie teatrą ir dar daugiau apie tai, kaip sunku yra gyventi ir mylėti. Nauja Koršunovo forma, tai Bruko ir Veronese stilius – modernus spektaklis, kuris grąžina mums dvejonių gyvastį ir paverčia personažus mūsų bendraamžiais.

Dar sykį įrodoma, kad svarbiausia teatre yra gyvas tekstas, tikslūs ir lankstūs aktoriai ir atidus, į kaulus besiskverbiantis režisieriaus žvilgsnis, diktuojantis ritmą ir išlaikantis stiprias emocijas.

Kai scenos žibintas apšviečia personažą, net ir antraeilis tampa pagrindiniu. Taigi, Koršunovo „Žuvėdra“ yra ne tik Trepliovo, Ninos ir Arkadinos, bet ir Sorino, Mašos bei Medvedenkos pjesė.

Martyno Nedžinsko Trepliovas skleidžia neurotinę energiją, milžinišką galią, jautrumo įsikūnijimą. Nors jis groja „Joy Division“, jo himnas galėtų būti Dilano „This Wheel’s on Fire“. Vos tik jį pamačius supranti, kad jam nėra vietos šiame pasaulyje, kad jis niekad nebus laimingas, kad jis trenksis į kažką (tikriausiai į savo paties šešėlį) ir suduš į gabalus. Kad šis ratas suduš, sudegs ir neprisikels. Konfliktas tarp motinos ir sūnaus – tai ne vien dvi skirtingos meno vizijos. Trepliovui reikia Arkadinos (Nelė Savičenko) švelnumo ir palaikymo, o ji nenori ar nemoka jam to duoti. Dar viena stipri scena, kurioje jie desperatiškai bando vienas kitą suprasti ir pradeda vienas kitą mušti, o jis verkia kaip paliktas vaikas. Niekad nemačiau tokios šios scenos interpretacijos.

Ir paskutinė scena. Koršunovas sustato į eilę visų personažų kėdes ir jie iškreiptais veidais stebi paskutinę Trepliovo beprotystę ir galutinį Ninos vizitą, tarytum vaikinas jau būtų miręs ir jie būtų pasmerkti vėl išgyventi sceną už tai, kad nieko nedarė Trepliovo išgelbėjimui. Dornas, su ašaromis akyse, sako „Sprogo eterio buteliukas“. Ninos vizitas – tai lašas, kuris susprogdina buteliuką. Ir nėra reikalo sakyti „Reikia išvesti Arkadiną iš kambario“. Visi tai žino, Arkadina pirmoji tą žino. Kaip liūdna. Ir kiek meno.