feast_fashion  

FEAST FASHION

Įvairovė scenoje ir už jos ribų

Maria Carneiro / 7 meno dienos

2014-10-24

Šių metų „Sirenų“ festivalio lietuviškos programos pastatymai visų pirma buvo skirtingi: programą apibūdinantis raktinis žodis galėtų būti įvairovė. Manau, kad per įtemptą savaitę pristatyti 11 spektaklių visiems suteikė gausybę skirtingų įspūdžių. Paskatos įvairovei rastis gali būti visokios – spektaklių pobūdis, pasirinktos vietos, statomi tekstai ir netgi skirtingi būdai įgyvendinti teatrinį įvykį. Įvairovė kyla ir iš to, kaip pastatymai užmezga ir plėtoja santykį su žiūrovais. Po šios įspūdingos savaitės norėčiau pateikti keletą pastabų apie spektaklius, taip pat praskleisti už jų slypinčias idėjas.

Spektaklis „Feast Fashion“ sukvietė publiką į miesto horizonte stūksantį paslaptingą pastatą, Profesinių sąjungų rūmus. Tai buvo kitoks spektaklis ir dėl paties kūrybinio proceso, ir dėl to, kad jis pagrįstas renginio koncepcija. Pati idėja apie įtakingą vyrą vujaristą, kuris renkasi sau nuotaką, pasirodė gana iškrypėliška. Man ji priminė Stanley Kubricko filmą „Plačiai užmerktos akys“. Salė su podiumu puikiai tiko tokiam įvykiui. Publikos sutikimas ir padėjėjai-atlikėjai visam vakarui suteikė grietinėlės susibūrimų atspalvį. Gal būtų pravartu kai kuriuos žiūrovus palikti stovėti, vaikštinėti ar ką nors gurkšnoti – taip spektaklis taptų dar panašesnis į renginį.