Jubiliejinis Vilniaus miesto Oskaro Koršunovo teatro (OKT) festivalis prasidės įspūdingu režisieriaus Erico Lacascade spektakliu „Dėdė Vania“, statomo pagal Antono Čechovo pjesių „Dėdė Vania“ ir „Miškinis“ inscenizaciją. Originalus, iš dviejų pjesių sulipdytas, kūrinys žiūrovų lauks jau pirmosiomis balandžio dienomis, tuo tarpu tiek aktoriai, tiek režisierius šį kūrinį vadina iššūkiu sau.

Prancūzijos ambasados kultūros atašė Audelinas Chappuisas tvirtino, kad įprastai prancūzų kultūros centrai platindavo šalies produkciją, „o dabar mes stengiamės, kad prancūzų menininkai kuo daugiau bendradarbiautų su užsienio menininkais.“ A. Chappuisas vylėsi, kad ne tik Lietuvos aktoriai praturtės bendradarbiaudami kartu su E. Lacascade, bet ir pats režisierius. „Norėčiau padėkoti OKT trupei: jie daug prisidėjo prie šio projekto, kurį galima pavadinti iššūkiu“, – sakė A. Chappuisas.

Su O. Koršunovo teatru E. Lacascade susipažino tada, kai pakvietė OKT trupę į savo teatrą. Tais laikais jis buvo vieno iš trisdešimties Prancūzijos nacionalinio dramos teatro centro vadovas. „Jau prieš 4-5 metus gavau pasiūlymą atvykti čia, padaryti kokią nors laboratoriją teatro festivalyje. Tada neturėjau daug laiko, bet maždaug prieš metus man buvo dar sykį pasiūlyta atvykti ir aš sutikau“, – šypsojosi režisierius.

„Tai graži pjesė, labai graži. Čia daug humaniškumo, kančios, o kančia duoda daug žmogiškumo, be to – tai gera darbo medžiaga aktoriams – jie turi būti kūrybiški“, – apie pjesę pasakojo E. Lacascade.

Lietuvos žiūrovams skirtas spektaklis nebus originalus A. Čechovo pjesės „Dėdė Vania“ pastatymas. „Sunku pasakyti, kodėl įtraukėme ir „Miškinį“. Man ši pjesė taip pat labai patiko, – sakė režisierius. – „Dėdė Vania“ kaip juodas deimantas – labai tamsi pjesė, o „Miškinis“ – lengvesnė ir šviesesnė, todėl man kilo mintis sujungti šias dvi pjeses ir padaryti eksperimentą.“

Anot režisieriaus, teatras yra bendruomenė ir negali atsirasti iš genialaus žmogaus – „tai dalijimosi tarpusavyje vaisius.“ Galbūt todėl vietoje septynių aktorių, reikalingų pjesei „Dėdė Vania“, buvo parašyta adaptacija, kuriai reikėjo jau vienuolikos aktorių. „Kuo daugiau aktorių, tuo smagiau dirbti. Taip galvojau bent atvažiuodamas čia, – juokėsi režisierius ir pridūrė: – Galbūt kada nors aš pastatysiu ir originalią „Dėdės Vanios“ versiją.“

Režisierius dirba naudodamas įdomų metodą. Visi spektaklio aktoriai turi išmokti visus vaidmenis ir rodyti režisieriui, kaip supranta vieną ar kitą vaidmenį. „Štai su tokiais bandymais ir rodymais režisieriui mes keliavome, – pasakojo viena iš spektaklio aktorių Rasa Samuolytė. – Pavyzdžiui, vienoje repeticijoje man teko vaidinti dėdę Vanią. Tik kažkodėl visi juokėsi.“

Vaidotas Martinaitis, spektaklyje virsiantis dėde Vania, paantrino R. Samuolytei, nes repeticijose jam teko vaidinti ir moteriškus vaidmenis. „Tai buvo iššūkis tiek mums, tiek režisieriui, bet, matyt, didžiausias įdomumas yra ieškoti susikalbėjimo ir bendrumo ir jį atrasti“, – sakė aktorius.

Anot E. Lacascade, būti režisieriumi čia, Lietuvoje, nėra lengva. Pasak jo, Lietuvos aktoriai turi daugybę veiklos ir negali viso savo dėmesio skirti vienam projektui. „Aktorius nėra kekšė, kuri gali aptarnauti penkis-šešis klientus per dieną. Jam reikalinga darbo kokybė ir bent minimalus susikoncentravimas, – sakė E. Lacascade, tvirtindamas, kad šiuo atžvilgiu Prancūzija ir Lietuva labai skiriasi. – Bent jau Prancūzijoje aktoriai tris mėnesius, kol repetuoja, visą savo dėmesį skiria tik spektakliui.“

Spektaklis „Dėdė Vania“ pirmą kartą bus rodomas Rusų dramos teatre balandžio 7-8 dienomis, o antrąjį kartą žiūrovai jį išvysti galės naujoje Teatro arenoje (Olimpiečių g. 3) gegužės 11-12 dienomis. Šis kūrinys tarsi įrėmins jubiliejinio dešimtojo OKT sezono teatro festivalį, vyksiantį balandžio 16 – gegužės 3 dienomis.

Dina Sergijenko | Alfa.lt
2009-03-26