"Koršunovo liepsna" taip pavadintas "L'Express" straipsnis apie lietuvių
režisieriaus spektaklį, rodomą Avinjono festivalyje. "Ugnies veidas" --
spektaklio pavadinimą -- galima suprasti pažodžiui arba beveik
pažodžiui. Kadangi viskas šioje jauno vokiečių dramaturgo Mariaus von
Mayenburgo pjesėje dega: tėvas, mama ir sūnus.

Klasikinis kartų nesusišnekėjimas čia įkaitinamas iki degimo. Jis čia
tampa tragedija. Klasikine. Vietos vienybė: šeima. Laiko: lytinis
brendimas. Veiksmo: natūralios tvarkos -- surūgusios it šiek tiek
perkaitintas pienas, griovimas. Negražu, bet neišvengiama.

Penki personažai: nevykę tėvai, sūnus ir dukra, siejami kraujomaišos,
ir dukros draugužis -- "normalus", pavydus, tinkamas reprodukcijai.
Mayenburgas įkaitina visa tai iki sprogimo. Dvi siaubingos valandos
didžio teatro. 31 metų lietuvių režisierius Oskaras Koršunovas sako,
kad jam svarbiausias kartų konfliktas. "Kiekvienam savas skausmas".

Vartotojiškos visuomenės daiktais užgriozdintoje scenoje aktoriai
vaidina šeimos gyvenimą. Tiesiai, aiškiai, be patoso. Lyg tai būtų
apie mus, ar dar blogiau. Ypač vaikinas ir mergina. Pragariška,
kraujomaišiška porelė, išreiškianti normalumą nenormalume, geismą
mirties instinktui ir gyvenimo griovimui. Ji, Rasa Samuolytė, 26-erių
metų, atrodanti kaip 15-kos, su žudančiu sijonėliu. Jis, Gytis
Ivanauskas, 21-erių, atrodantis kaip 13-metis, nervingu veidu. Du
puikūs aktoriai, meistriškai vedami Koršunovo, duoda ypatingo teatrinioaiškiaregiškumo pamoką. Į mus alsuoja ugnis. Tiesiai į veidą."

"Le Monde" išspausdintas atsiliepimas apie spektaklį pavadintas "Ugnies veidas": neapvaldytos prievartos atspindys".

"Lietuvių režisierius Oskaras Koršunovas šiame spektaklyje panaikina
scenos aikštelę. Akinantis baltumas ir žaidimas be gudravimų.
Žiaurus teatras, kitaip tariant žiaurumo teatras. Karas vyksta
tarp suverstų buržuazijos kasdieninio gyvenimo rekandų.

Tai griūvėsių laukas, kur gyvenimas susitraukia iki siauros sofos
erdvės, kur tylėdami vienas šalia kito sėdi tėvai, kur Olga ir Kurtas
deda dar pusiau vaikiškus kūnus, negalinčiu užsikabinti vienas už kito,
siamiškai susietus brendimo nesuvokimo nelaimės, ar neapykantos.

Nieko nepasakysi: Oskaras Koršunovas - siaubo meistras. Jis priartina
siaubą labai arti, įkalina keturių pagrindinių personažų erdvėje,
dviejose stovyklose: vaikų ir tėvų, kurios visada žiūri viena į kitą,
net kai veiksmas nevyksta.

Tas dvigubas nepertraukiamas žvilgsnis dar labiau įtraukia į žaidimą,
juo labiau, kad brutalumas ima girdėtis tokioje švelnioje, pilnoje
balsių lietuvių kalboje. Tai kartais salėje sukelia juoką. Nervingą
juoką, savaime aišku. Ir ne todėl, kad aktoriai ne pakankamai geri:
salė perpildyta apmąstymų."

"Karštis priešais!" - įspėja "Le Figaro". Oskaro Koršunovo sukurtas
šios žinomos pjesės pastatymas, gražina pjesei jos žiaurumą, degančių kūnų kvapą ir nirtulingą košmarą. Scenoje, prigrozdintoje buities
daiktų, sofa, kur susitinka visa šeima, tampa visų metamorfozių, visų
atsivėrimų vieta. Netikėtumo, abstulbimo teatras ir kraujomaišos lova.
Svajų urvas ir vidinių pabėgimų vieta, dykvietė visų nusižengimų, visų
ritualų, asmeninių ir viešų.

Koršunovo spektaklyje aktoriai pirmame plane. Tas treškantis
pragariškas karštis, tyra ugnis, pirminė, praryjanti aktorius, ir jie
tampa pagrindiniais jos žarstekliais.

Ypač patiko du jauni aktoriai Rasa Samuolytė ir Gytis Ivanauskas: jų
paklydusių šunyčių jautrumas, piktumas, liguistumas, gyvybingumas,
lankstumas. Tėvų vaidmens atlikėjai Dalia Brenciūtė ir Remigijus Vilkaitis irgi labai įspūdingi.

Koršunovas, atrodo, supaprastino savo stilių. Daugiau pasitikint
vidiniais aktorių resursais, išlaisvinant tai, kas juose susikaupę, jis šiandien rodo labiau provokuojantį, tikslesnį spektaklį. Visi laimėjo.
Bravo!


Argentinietiškos ištraukos:

"Iki šio festivalio Buenos Airių publika nieko nežinojo apie Oskarą Koršunovą. Šis lietuvių teatro viltimi laikomas jaunas vyras šįvakar pristatė spektaklį pagal vokiečio Marius von Mayenburg pjesę. Spektaklyje pasakojama į savo seserį įsimylėjusio paauglio istorija, kuris, apimtas įniršio, padega savo namus (kartu ir savo šeimą). Kaip režisierius sakė spaudai, jo teatras naudoja rizikos elementus ir tokiu būdu siekia "ieškoti naujos kalbos, kuri sujungtų mūsų civilizacijos nerimą, baimę, neurozę tam, kad žiūrovuose paskatintų nepasitenkinimą, išvesiantį juos į kitokį gyvenimą".

<...>

Scenografija kuria chaoso įspūdį : daiktų šiukšlynas išsimėtęs po visą sceną, namų apyvokos daiktai sudėti į tirštą krūvą, neva namus. Režisierius Oskaras Koršunovas : "šis kūrinys man leido tęsti naujos kalbos ieškojimus, kuri sujungtų mūsų civilizacijos nerimą, baimę, tam tikrus neurozės momentus".


"Ugnies veide" ugnis pasirodo kaip pasaulio destrukcijos pranašystė. Paradoksalu, bet tuo pat metu dingteli, jog realybėje niekas negali būti sunaikinta. Oskaras Koršunovas sako : "šis Marius von Mayenburg kūrinys man leido tęsti šiuolaikinio teatro kalbos ieškojimus, kalbos, kuri sujungtų mūsų civilizacijos nerimą, baimę, tam tikrus neurozės momentus".

Taikomos nuolaidos:

su studento pažymėjimu (1 bilietui) - 25%
su senjoro pažymėjimu (1 bilietui) - 25%
su moksleivio pažymėjimu (1 bilietui) - 25%
neįgaliesiems su pažymėjimu (1 bilietui) - 25%
su Omni ID kortele (2 bilietams) - 20%
Su Laisvalaikio kortele (2 bilietams) - 20%

Teatras pasilieka teisę keisti repertuarą.
Kilus klausimams, kreiptis į OKT / Vilniaus miesto teatro administratorę Simoną Žeimytę tel. +37065035646 arba el. pašto adresu simona@okt.lt