Arūnas VOZBUTAS
Jūratė VILŪNAITĖ
Jurga KALVAITYTĖ
Saulius BALANDIS
Algirdas GRADAUSKAS
Diana ANEVIČIŪTĖ
Mindaugas JUSČIUS
Marius JAMPOLSKIS
Šviesų dizaineris - Bryan Keller (JAV)
Choreografai - Yana Ross (JAV), Petras Lisauskas
Iš vokiečių kalbos pjesę vertė Dangė Čebatariūnaitė ir Antanas A.Jonynas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro kartu su OKT/Vilniaus miesto teatro koprukcija
Elfriede Jelinek gimė 1946 m. spalio 20 d. Miurcušlage (Štirijoje), užaugo Vienoje. Jau nuo ketverių metų lankė baleto ir prancūzų kalbos pamokas, vėliau įgijo platų muzikinį išsilavinimą. 1960 m. Vienos konservatorijoje pradėjo studijuoti fortepijoną ir kompoziciją. 1964 m. išlaikiusi abitūros egzaminus, perėjo į Vienos universitetą, kur studijavo teatrologiją ir meno istoriją. 1967 m. nutraukė studijas ir ėmė rašyti. Jos eilės ir prozos kūriniai buvo publikuojami antologijose ir literatūros žurnaluose, o 1970 m. buvo išleista pirmoji knyga – „mes – masalas, mielasis“ („wir sind lockvögel baby“).
2004 m. gruodžį mėnesį Elfriede Jelinek gavo Nobelio literatūros premiją.
Yana Ross gimė 1973 m., mokėsi Jeilio dramos mokykloje, yra gavusi prestižinę Fulbrighto stipendiją.
Vokietijos mėnesinis teatro žurnalas Theater Heute neseniai Ross pavadino “Berlyno vitaminu” ir “nauojuoju Amerikos avangardo derliumi, galinčiu pamaitinti radikalųjį meną”.
Yana Ross Amerikos žiūrovams pristatė Nobelio premijos laureatės Elfriede Jelinek kūrybą, 2006 m. sausį pastačiusi jos „Miegančiąją gražuolę“, Jelinek po spektaklio sakė: “Tai puiku, nuostabu... Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad tai įmanoma pastatyti scenoje. Europoje mes nepratę prie tokios vaidybos”. Ross į teatrą atėjo iš eksperimentinių filmų ir TV laidų režisūros programoms HBO, Paris-Première ir E! Entertainment (ji režisavo daugiau nei 200 naujosios žiniasklaidos, mados bei kultūros programų, filmavo Johanesburge, Paryžiuje, Londone, Naujajame Delyje ir Antverpene).
Yana Ross dirba Tokijuje, Seule, Berlyne ir Niujorke.
Bembilendas pagal Elfriede Jelinek
Ištraukos iš Yana Ross inscenizacijos.
Originalas vokiškai, angliškas tekstas bei keletas vertimo variantų: Dangės Čebatariūnaitės, Aivaro Mockaus ir kt.
MUTTER: Schon durchdringt schon dringt hindurch die Sonne, erster Bote des Leids, zu dem Herrn wie heißt er nur, jeder weiß, wie er heißt, schon durchdringt das Heer die Stadt, an Masse mächtig das Heer, doch nicht mächtig genug, durch Hungernde, Durstende würgt sichs hindurch, das Heer, auch durch die auf dem Weg drohende Stadt voller Menschen, allzu groß, maßlos an Zahl, so bös ihre Taten, kleiner nicht ist, was sie duldet, die Stadt, anheimelnd im Grund, wie sie da liegt in der Wüste, die Einwohner von der Sonne längst zum Tonheer gebrannt.
MOTHER: It breaks through, breaking through, the sun, first messenger of defeat, to the lord what's his name again, everybody knows what his name is, the army breaks through the city, mighty in mass the army, but not mighty enough, forcing its way, the army, through people hungering and thirsting through the menacing city full of people on its way, a force of more than moderate size, far too big, its sacrilege is matched in suffering, the city, resting familiarly on the ground, lying there in the desert, its inhabitants long since baked to an army of clay.
MOTINA: Jau prasismelkia, jau kiaurai prasismelkia saulė, kančių šauklė pirmoji, pas Viešpatį, ar kaip ten jį vadina, kiekvienas žino vardą jo, jau prasiskverbia kariauna į miestą, ta gausumu galinga kariauna, tik negana jos galios, ji prasiprievartauja pro badaujančius, pro troškulio kamuojamus, ta kariauna, dar ir pro miestą, grasinusį jai pakeliui, pro jo žmonių gausybę, pernelyg didelę, be skaičiaus, tokia blogybė jų darbų, kad kančios jos nemažina, pro miestą, įjunkusį į žemę, tįsantį dykumoje, iš jo gyventojų saulutė jau seniai molio kariauną išdegė.
MOTINA: Jau skverbiasi jau prasiskverbia saulė, pirmoji sielvarto pranašė, pas viešpatį, tik kuo jis vardu, kiekvienas žino, kuo jis vardu, jau skverbiasi kariuomenė per miestą, mase galinga kariuomenė, tačiau galinga nepakankamai, per alkanus, trokštančius prasismaugia jinai, kariuomenė, taip pat per kelio pašalėse grūmojantį miestą, pilną žmonių, pernelyg didelį, nesuskaičiuojamą, tokie baisūs jų darbai, ne mažiau baisūs nei jų kančios, miestas, jaukus iš esmės, jis driekiasi dykuma, gyventojai ilgainiui saulės išžiesti į molio kariuomenę.
MUTTER: Mein Sohn, mein Sohn, meine zwei Söhne, meine drei Söhne, meine vier Söhne. Alle weg. Alle weg.
MOTHER: My son, my son, my two sons, my three sons, my four sons. All gone. All gone.
MOTINA: Mano sūnus, mano sūnus, du mano sūnūs, trys mano sūnūs, keturi mano sūnaitėliai. Nė vieno nėr. Nė vieno nėr.
MOTINA: Mano sūnus, mano sūnus, mano du sūnūs, mano trys sūnūs, mano keturi sūnūs. Visų nebėr. Visų nebėr.
GOTT: Am liebsten beides gemeinsam.
GOD: At best both together. [pause]
DIEVAS: Geriausia, abiejų iškart. [pauzė]
DIEVAS: Geriausiu atveju, abiejų iškart. [pausė]
GOTT: Am liebsten beides gemeinsam: Wasser und Essen. Pakete mit Nahrung, los ihr, runter von den Wagen, etwas schneller bitte, sonst schlagen, nicht mehr benetzt vom Wasser, die Städter der erwählten Schar des Herrn noch die Schädel ein und damit eine ganze Welt der Gefühle, wie nur wir nur wir im Westen sie kennen, und eine Welle des Hasses, wie nur die dort sie kennen. Auch wir haben Durst
GOD: At best both together: water and food. Parcels with food, come on, off the vehicle, a little bit faster please, or else the city dwellers, no longer bedewed by water, will break the skull of the chosen ones of the lord and thus a whole world of feelings which only we only we in the west know and a wave of hatred which only they know. But we are also thirsty
DIEVAS: Geriausia, abiejų iškart: vandens ir valgio. Maisto paketai, šalin jūs, pasitraukit nuo mašinų, prašyčiau pasiskubinti nors kiek, antraip tie miestelėnai, neapšlakstyti vandeniu, suskaldys kaukoles šiam Dievo išrinktųjų būriui, o draug su jom ir ištisą pasaulį tų jausmų, kurie tik mums tik mums Vakaruose pažįstami, ir bangą neapykantos, kurią tik jie tenai pažįsta. Ir mes ištroškę
DIEVAS: Geriausiu atveju, abiejų iškart: vandens ir maisto. Dėžės su maistu, šalin jūs, šalin nuo mašinų, prašyčiau greičiau, nes kitaip nebesudrėkinti vandeniu miestiečiai viešpaties pasirinktos minios dar sutraiškys kaukoles ir tuo pačiu visą pasaulį jausmų, kokius tik mes tik mes Vakaruose juos žinome, ir neapykantos banga, kokią tik jie žino. Bet ir mes ištroškę
Dar viena profaniškas šio tinklapio redaktoriaus vertimėlis:
Jau prasiskverbė jau įsismelkė saulė, pirmoji kančios pranašė, į kariuomenių viešpatį, kaip tik jį pavadinti, kiekvienas žino, kaip jį pavadinti, tiesiog kariuomenė jau okupuoja miestą, savo mase galinga kariauna, tačiau nepakankamai galinga, idant pasmaugtų visus alkstančius ir trokštančius, visgi kariauna skinasi kelią per pavojingą žmonių pilną miestą, visgi didžiulė, be saiko jos skaičius, pikti jos darbai, mažesnių nebūna, ir ką ji pakęs, miestą jaukiausią, esantį dykumoje, seniausiai saulės gyventojus išdeginančią molio galybę? Ir kaipgi po visko atstatyti gerumą ir kaip pažiūrėt į akis tautai babiloniečių? Ir sakoma juk, jie šaukia vandens vandens tik vandens ir tik valgio tik valgio. Mano sūnus, mano sūnus, abu mano sūnūs, mano keturi sūnūs. Visi žuvę. Visi žuvę. Geriausia kartu: vandenį ir valgį. Maisto dėžės, atitekit, kriskit iš furgonų, greičiau prašom, nes krisim atskirti nuo vandens...
|