Kostiumai – Piotr Skiba
Muzika – Marcin Zawada
Vaizdo projekcijos – Jan Przyłuski

Vaidina – Marcin Bosak, Krzysztof Dracz, Adam Ferency, Katarzyna Figura, Adam Graczyk, Maja Komorowska, Sandra Korzeniak, Władysław Kowalski, Krzysztof Majchrzak, Henryk Niebudek, Agnieszka Roszkowska, Piotr Skiba, Joanna Szczepkowska, Andrzej Szeremeta, Marcin Tyrol,
Agnieszka Wosinska

Premjera – 2009 m. balandžio 18 d.
Spektaklis rodomas lenkų kalba su lietuviškais titrais 

Andy’s Warholas yra pasakęs, kad jo filmų subjektas ir herojus buvo asmenybė. Ne kieno nors istorija ar gyvenimas, tačiau jo arba jos asmenybė, kad ir kaip sunku ar net neįmanoma būtų ją išreikšti. Taigi, kai tavo kūrinio objektas – žmogus, verčiau jau jį stebėk, o ne kalbėk apie jį. Trijose fantazijose ape tris asmenybes (George’ą Gurdjieffą, Marilyn Monroe, Simone Weil) šiuo keliu ir einama. Tai – ne pasakojimai, o veikiau situacijos, kuriose asmenybė atsiskleidžia. Situacijos, galinčios tapti asmenybės ir aktoriaus, pasiryžusio leistis į asmenišką ar net itin intymų nuotykį, susidūrimo tašku, žyminčiu fantastišką ir pavojingą mėginimą apsikeisti energija. Asmenybė nėra vien kieno nors charakteris ar būdas. Tai ir radikaliausia to asmens svajonė, neišsipildžiusi, tačiau vis dėlto įmanoma, jos versija. Galiausiai, asmenybė tai ir savitaiga bei saviapgaulė; arba mitas, sprogstantis, kai atsiduria tarp kitų. Visos trys asmenybės, kad ir kokios skirtingos būtų, turi vieną bendrą bruožą: visos jos siekia peržengti nusistovėjusias ribas. Net jei jas gretinti ir sudėtinga, nusidėjimo vizija vis dėlto tėra viena – toji, per amžius žmogiška.

Turbūt ne per drąsu būtų pasakyti, jog be Krystiano Lupos naujasis Lenkijos teatras nė neegzistuotų – tai paprasčiausias faktas. K. Lupa ne tik sukūrė savo individualią teatrinę kalbą, tačiau savo rankomis užaugino bent dvi jaunų režisierių kartas. Be galo sunku įsivaizduoti, kokia būtų lenkų teatro scena be K. Lupos meninės vizijos: teatro, kovojančio prieš teatrališkumą, aktoriaus, priversto kovoti su aktoryste. Režisieriaus tęsiamos teatrinės tiesos paieškos pamažu sutraukė platų ištikimų gerbėjų ratą ne tik gimtojoje Lenkijoje, tačiau ir visoje Europoje. Šio menininko sukurti spektakliai – daugelis jų yra tokie ilgi, jog geba deformuoti ir publikos laiko suvokimą, užhipnotizuoti, priversti ją kvėpuoti kartu, susigyventi su režisieriaus pasiūlytu ritmu – jau senokai tapo daugelio teatro tyrinėtojų analizės objektu. K. Lupos teatras – tai ilga ir nenuspėjama kelionė.
 
Krystianas Lupa (1943 m.) – žymus lenkų teatro režisierius ir scenografas. Prieš pradėdamas rimtai domėtis teatru, K. Lupa studijavo Krokuvos universiteto Fizikos fakultete. Vėliau, metęs tiksliuosius mokslus, mokėsi ir 1969 m. baigė Krokuvos dailės akademiją (grafinio dizaino specialybę), du metus studijavo režisūrą Lodzės kino mokykloje. 1973 m. K. Lupa buvo priimtas į teatro režisūros programą Valstybinėje aukštesniojoje teatro mokykloje Krokuvoje.

Dar studijų metais K. Lupa užmezgė glaudžius profesinius santykius su garsiu lenkų teatro ir kino režisieriumi Konradu Swinarskiu, lankė jo vedamus dramaturginės analizės kursus, buvo jo asistentas, šiam Krokuvos Senajame teatre statant „Hamletą“. Pats K. Lupa pripažino, jog K. Swinarskis jį išmokė analizuoti atskiras spektaklio scenas ir dirbti su aktoriumi. Ne mažiau režisierius žavėjosi ir Tadeuszo Kantoro teatru, kitokia, specifine aktoriaus ir sceninės tikrovės traktuote.

K. Lupa – struktūriškai tikslios ir nuoseklios sceninės realybės kūrimo meistras. Dažnai jis pats verčia ir adaptuoja statomus tekstus, kuria spektaklių scenografiją ir, žinoma, režisuoja. O retsykiais net ir pasirodo scenoje pasakotojo vaidmenyje. K. Lupos spektakliai pasižymi neįtikėtina visų komponentų derme, režisūrinės koncepcijos skaidrumu ir tikslumu.

Daugelio festivalių Lenkijoje ir užsienyje laureatu tapęs Krystianas Lupa, 2009 m. metų pavasarį Vroclave vykusiuose Europos teatro apdovanojimuose pelnė prestižinį Europos teatro prizą.