DU VARGŠAI RUMUNAI, KALBANTYS LT
Dorota Masłowska

Režisierius Agnius Jankevičius
Scenografija Laura Luišaitytė

Vaidina: Gediminas Girdvainis, Paulius Tamolė, Agnė Ramanauskaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Aldona Vilutytė

Prodiuseris „Audronio Liugos produkcija”

Premjera – 2008 12 15
Trukmė – 2 val.


Anksti įsiveržusi į lenkų literatūros elitą, dvidešimt penkerių metų Dorota Masłowska (Lietuvoje „Kitos knygos“ išleido jos garsiausią romaną „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“) pastaruoju metu atsidūrė ir teatralų dėmesio centre. Prieš dvejus metus sukurta jos pirmoji pjesė „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ jau pastatyta Varšuvoje, Londone ir Berlyne. Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Du vargšai rumunai kalbantys LT“ bus pirmasis Masłowskos pjesės pastatymas Baltijos šalyse.

Debiutuoti teatre nebuvo Masłowskos svajonė. Parašyti pjesę ją įkalbėjo „Rozmaitosci“ teatro vadovas ir vienas garsiausių šiuolaikinių lenkų režisierių Grzegorzas Jarzyna. Pjesės idėjos Masłowskai toli ieškoti nereikėjo - ji gimė iš asmeninės patirties: „Žiemą aš keliavau su savo draugu prie jūros: naktis, vėjas, tuštuma ir tik mes – du vargšai valkatos. Kai panorome išgerti puodelį kavos vieninteliame viešbutyje Juratoje, mano draugas išsipusčiusiai barmenei pasakė: „Laba diena, mes esame du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai, galbūt turite likusių užkandžių?“ Rašytoja sako negalėjusi pamiršti baimės barmenės veide - juoką ji suprato visiškai rimtai ir išsigando „valkatų rumunų“. Pjesė gimė iš šio vieno sakinio.

Pjesės autorė prisipažįsta, kad „tai tikriausiai liūdniausia istorija, kurią man teko parašyti. Pirmoji pjesės dalis yra apie dviejų jaunų žmonių karštinę ir beprotystę, antroji – apie jųdviejų staigų prabudimą kažkur Lenkijoje, apie netikėtą vienišumą, susvetimėjimą ir kovą už gyvenimą ir mirtį. Pjesėje kalbama apie emocionalią žiemą ir apie „rumuniją“ žmonėse šiandien“.

Pasitelkusi juodosios komedijos žanrą, Dorota Masłowska kalba ne vien apie šiandieninę Lenkiją ir atvirai klausia - kas slypi už švytinčio suvienytos Europos fasado? Kodėl naująsias jos visuomenes yra apėmęs nepakantumas „žemesnėms“ tautoms, socialinė atskirtis, vartotojiškumo akseleracija, vedanti link susvetimėjimo ir agresijos? Žvelgiant į šiandieninę nepakantumo kitataučiams statistiką Lietuvoje (didžiausią netoleranciją, beje, jaučiame romų tautybės žmonėms), galima drąsiai sakyti, kad tai yra pjesė ir apie mus. Pasirinkę lietuviškos spektaklio versijos pavadinimą „Du vargšai rumunai, kalbantys LT“, jo kūrėjai klausia – kas slypi už pastaruoju metu itin puoselėjamo LT įvaizdžio?