|
| |
|
2000 m. lapkričio 16 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatytas pirmasis Povilo Laurinkaus režisuotas spektaklis „Keletas tikslių polaroidinių nuotraukų“ pagal Marko Ravenhilo pjesę. Šis spektaklis pirmą kartą buvo pristatytas dar tų pačių metų vasaros pradžioje, Naujosios dramos akcijos metu.
Šįmet Naujosios dramos akcijos metu P.Laurinkas kartu su O.Koršunovu pristatė bendrą spektaklio eskizą pagal Sarah Kane pjesę „Geismas“.
Apie tai, kaip šiais laikais tampama režisieriumi, teatro kritikė Daiva Šabasevičienė kalbina Povilą Laurinkų.
– Kaip prasidėjo Jūsų kaip režisieriaus karjera?
– Įstojau į Lietuvos Muzikos akademiją Dramos ir aktoriaus kursą. Kursui vadovavo Dalia Tamulevičiūtė. Pernai metais Naujosios dramos akcijos organizatorius A.Liuga pakvietė pastatyti spektaklio eskizą pagal M.Ravenhilo „Keletas tikslių polaroidinių nuotraukų“. Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Egmontas Jansonas pastebėjo mano spektaklį ir pakvietė dirbti į teatrą. Taip įvyko pirmoji premjera teatre. Esu jam už tai labai dėkingas.
– Kas vaidino pirmajame Jūsų spaktaklyje?
– Išskyrus kelis Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius – Saulių Mykolaitį ir Rimantą Bagdzevičių, vien mano kursiokai.
– O šįmet Naujosios dramos akcijos metu vėl pavyko pastatyti spektaklį kartu su kursiokais?
– Tai mūsų bendras magistrinis darbas. Jam parengė kurso vadovas Oskaras Koršunovas.
– Kodėl pasirinkta būtent Sarah Kane pjesė?
– Sarah Kane – viena įdomiausių iš šiuolaikinių dramaturgų. Ilgą laiką Anglijoje jos pjesės nebuvo pripažįstamos, laikomos nešvankiomis. „Geismas“ – vienas brandžiausių jos kūrinių. Apskritai sunku pasakyti, kodėl pasirenkamas tas, ar kitas kūrinys. Jis tiesiog turi kažką, kuo sudomina, užkabina.
– Ar šis spektaklio eskizas išaugs į rimtą spektaklį?
– Taip, šio spektaklio premjera numatoma rudenį. Jis bus parengtas Oskaro Koršunovo teatre.
– Kiek laiko aktoriams atima darbas?
– Daug, sunku konkrečiai pasakyti. Didelė dalis darbo vyksta galvoje, vos ne visą laiką. Mėnesį prieš spektaklį dirbam kasdien ištisą dieną, nuo 11 val. ryto iki 23 val. vakaro.
– Ar manote, kad šiais laikais įmanoma išgyventi vien iš režisieriaus ar iš aktoriaus darbo?
– Manau, kad įmanoma, reikia tik daug dirbti. Iš pradžių tik ką baigusiems studijas aktoriams sunku įsitvirtinti, bet po to jie turi galimybių išgyventi. Mano kursiokų gabumus pastebėjo kiti režisieriai ir samdosi juos spektakliams.
– Ar pačiam nesinori vaidinti?
– Neužduodu sau tokio klausimo. Dabar mano vaidmuo – režisierius, gal kada nuspręsiu jį keisti, tada ir žiūrėsiu.
– Kas įkvepia darbui?
– Kai šalia yra artimų žmonių. Tai mano kursiokai, bendraminčiai.
– Ar norėtumėt scenoje pastatyti klasikinį kūrinį?
– Taip, keletas sukasi galvoje, bet nenoriu garsiai sakyti, kad po to neatsitiktų taip, jog neišisipidys tai, ką buvau sumanęs.
– Keletas linksmesnių klausimų: kodėl dangus kartais būna mėlynas?
– Jis visada mėlynas.
– Kai buvo mažas, kuo norėjot būti užaugęs?
– Miškininku, eiguliu.
– Kiek kartų savęs nekentėt? Už ką?
– Nevedu statistikos. Daugybę kartų. Nesakysiu už ką.
– Ko labiausiai bijote?
– Neturėti darbo.
– Ar visada ginate savo nuomonę?
– Taip, stengiuosi visada.
– Ką darote, kai viskas ir visi pradeda erzinti?
– Nervinuosi.
– Dėkoju už pokalbį, sėkmės kūrybinėje veikloje.
|
|
|
| |
|
Vš.Į. "Oskaro Koršunovo teatras"
Adres.: Ašmenos g. 8, LT-01135, Vilnius Tel.: +370 2122099; fax.: +370 5 2611877
Įmonės kodas: 124016537 PVM kodas LT240165314
AB SEB bankas, Vilniaus FPC A.s. LT407044060001238359
e–mail: info@okt.lt |
Sprendimas:  |
