Dramaturgas F. Richteris: efektyviai dirbti ar tiesiog gyventi?

„Williamas Shakespeare‘as rodė dėl valdžios kovojančius karalius, o šiandien juos atitinka tie, kurie iš priešingų pozicijų planuoja verslą, bando pertvarkyti valstybes arba dideles korporacijas. Jie nulemia daugelio žmonių likimą, ir teatre įdomu matyti tą procesą“, teigia Falkas Richteris, žinomas režisierius ir vienas svarbiausių šiuolaikinių Vokietijos dramaturgų.

Dabar F.Richteriui keturiasdešimt šešeri, o per dvidešimtį kūrybos metų jis yra pastatęs 55 spektaklius bei parašęs 31 pjesę. Produktyvus kūrėjas efektyvumu nesiskundžia, jo darbus galima pamatyti penkių kontinentų scenose nuo Berlyno „Schaubühne“ iki Tokijo „Opera Nomori.“

Lietuvoje kol kas žinoma tik viena, tačiau labiausiai F.Richterį išgarsinusi pjesė „Dievas yra DJ“. 2002 metais spektaklį-akciją pagal šią pjesę yra sukūręs Oskaras Koršunovas, o šį pavasarį tarptautiniame debiutų festivalyje „Tylos!“ Kamilė Gudmonaitė parodė savo darbo eskizą.

Rugsėjo 11-12 dienomis vilniečiai galės susipažinti su dar vienu F.Richterio kūriniu. Pjesės „Po ledu“ veikėjai – puikiai savo darbą išmanantys verslo konsultantai. Premjerą ketina parodyti režisierius Artūras Areima, šiuo metu repetuojantis Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatro studijoje.

Konsultantai – kaip artistai

Politinio teatro krypčiai priskiriamas F.Richteris sako, kad teatrui visada buvo įdomūs galią turintys žmonės. Režisierius ir rašytojas ypač domisi savo šalies ekonomine politika, analizuoja Graikijos finansinę krizę bei Vokietijos veiksmus šioje situacijoje.

O verslo žmonės jam įdomūs tuo, kad priima reikšmingus sprendimus, nors, priešingai nei politikai, lieka nematomi. Anot F.Richterio, „nors atrodo, kad konsultantai panaudoja savo profesines žinias, analizę, iš tikrųjų jie naudojasi savo galia. Konsultacinės įmonės per vertybių katalogus išvysto žmogaus įvaizdį, pagrįstą tik efektyvumu ir verslumu. Efektyvumas tampa nauja ideologija, kuri vis labiau įsitvirtina daugelyje sričių – politikoje, kultūroje, visuose visuomenės segmentuose. Mes judame tik viena kryptimi – ten, kur viskas sprendžiama pagal verslo kriterijus. Tai susiję su efektyvumu, o ne su klausimu, koks gyvenimas galėtų būti prasmingas.“

Kurdamas pjesę „Po ledu“ F.Richteris bendradarbiavo su dokumentinio filmo „Grow or Go“ („Auk arba išeik“) kūrėju Marku Bauderiu. Žiūrėdamas daugiau nei 200 valandų trukmės pokalbių su konsultantais vaizdo įrašus, dramaturgas stebėjo jų elgesį ir kalbą.

„Mane domino, kokie žmonės yra konsultantai ir kaip jie mąsto,“ – sakė jis. Išmokti profesinio konsultantų slengo rašytojui prireikė 3 mėnesių, jam tai buvo lyg užsienio kalba.

Stebėdamas konsultantus, F.Richteris analizavo, kokia ideologija jie seka, kaip kuria savo įvaizdį. Jis pastebėjo, kad jie yra išmokę kontroliuoti kalbą, kad nepasakytų ko nors blogo ar netinkamo, tobulai valdo savo kūno kalbą, greitai perpranta žmonių charakterius.

„Tai yra vaidybos menas, – sakė dramaturgas. – Jie vaidina, kad yra žmogiški, geraširdžiai, nuoširdūs, supratingi ir kompetentingi. Jie analizuoja, kokiomis žmogiškomis savybėmis visuomenė žavisi ir treniruoja jas.“

Firmai sekasi, o gyvenimas – bevertis?

F.Richteris pastebėjo, kad kiekvienas norėtų pašalinti neefektyvius darbuotojus: visi nori gerų rezultatų – ir versle, ir teatre. Toks mąstymas visuotinai paplitęs, bet ar to pakanka, kad jį laikytume ideologija?

Rašytojas į tai atsakė: „Vienos konsultantų firmos vertybių kataloge sakoma: „kad darbe galėčiau kilti aukštyn, aš turiu panaikinti savo žmogiškumą“, arba „faktai faktai faktai, ir jokios nuomonės“ – tada išgyvenimas lyg ir apdraustas.

Efektyvumas prasmingas darbe, bet negali tapti tikslu visose žmogaus būties srityse. Kai asmuo panaikina savo žmogiškumą, o aukščiau visko iškelia funkcinius profesinius įgūdžius ir vietoj savęs sukuria išdresiruotą asmenį, firma tampa sėkminga, bet tuomet pats gyvenimas lieka bevertis. Efektyvumą laikau ideologija, nes jos aukščiausias tikslas yra viską pateisinti.“

O gal ir dramaturgas po ledu?

Pjesėje kalbėdamas apie efektyvumo ideologijos valdomus žmones, F.Richteris atsisakė įprastos dramaturgijos, kai pjesėje vaizduojami kovojantys priešingų stovyklų ar pažiūrų personažai, kuriuos žiūrovai gali skirstyti į draugus ir priešus. Jo įsitikinimu „Tai yra nuobodu ir kvaila, žmonės nebenori to matyti“.

Dažnai iki išsekimo dirbantis kūrėjas rašydamas „Po ledu“ klausė savęs, ar tyrinėjama sistema nėra palietusi ir jo paties, ar jis gyvena kitaip: „Konsultantai mano, kad darbas ir efektyvumas yra didžiausias Gėris Žemėje. Galbūt ši mintis įsišaknijusi ir mano pasąmonėje?“

Pagal savo pjesę „Po ledu“ F.Richteris 2004 metais pastatė spektaklį Berlyno „Schaubühne“ teatre. Praėjus trims metams kompozitorius Jörnas Arnecke, bendradarbiaudamas su dramaturgu, sukūrė operą „Po ledu“.

Režisierius A. Areima pasirinko šią pjesę pastebėjęs, kad žmonės pamiršta bendražmogiškus dalykus, jų gyvenimą pasiglemžia profesija: „Užuot sekę savo polinkius, žmonės kuria planus ir pagal juos gyvena – daro tai, ką reikia. Jie pasiklysta savo pačių gyvenime ir vieną dieną pradeda bandyti susivokti. Įdomu, ar taip nutikus žmogus dar gali suspėti savo gyvenime kažką pakeisti?“.

Premjera „Po ledu“ vyks rugsėjo 11 ir 12 dienomis 19 val. OKT / Vilniaus miesto teatro studijoje. Spektaklyje vaidmenis kuria Rokas Petrauskas, Tomas Rinkūnas, Dovydas Stončius. Prie spektaklio muzikinio takelio dirba kompozitorius Artūras Bumšteinas.

***

2004 metais spektaklį-akciją „Dievas yra DJ“ pagal Falko Richterio pjesę su prancūzų aktoriais Oskaras Koršunovas pristatė Avinjono teatro festivalyje.

Šių metų liepos mėnesį Spoleto mieste (Italija) Europos aukštųjų Teatro mokyklų festivalio „Jaunas Europos teatras“ konkursinėje programoje Kamilės Gudmonaitės spektaklis „Dievas yra DJ“ laimėjo antrąją vietą.

Už klasikinės dramaturgijos interpretacijas režisierius A.Areima ne kartą buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui, o 2014 metais Kultūros ministerijos įvertintas Jaunojo kūrėjo premija.